Kritinio mąstymo svarba

Kritinio mąstymo svarba šiuolaikinių vaikų ir jaunuolių gyvenime

parengė Jolita Bečienė

Kritinis mąstymas ir gebėjimas vertinti informaciją šiuolaikinėje visuomenėje yra būtinos kompetencijos, kurios padeda mums susigaudyti informacijos gausoje. Informacinių technologijų bei interneto dėka informacija yra lengvai prieinama. Internetas tampa neatsiejama ir vis auganti mūsų visuomenės, o taip pat ir paauglių bei jaunimo, gyvenimo dalis.

Informacijos kiekis internete padvigubėja kas 18 mėnesių, o informacijos gausa internete įgauna įvairius pavadinimus, tokius kaip „informacijos smogas“, „duomenų uždusimas“, „laiko badas“ ir pan. Šie pavadinimai puikiai atskleidžia tai, kad pasiklysti informacijos gausoje yra labai paprasta, o priklausomybė nuo interneto tik įkelia į dar tirštesnį “rūką”, kur sunku susigaudyti kas yra kas. Vis daugiau visuomenės narių, o ypač jaunimo, tampa priklausomi nuo interneto. Išmanieji telefonai šiai priklausomybei plėstis tik padeda, nes internetas yra prieinamas visur ir visada. Ypač tai tampa opu, kai pagalvojame apie jaunus žmones, kurių gebėjimai įvertinti informaciją nėra išugdyti.

Kyla klausimas, ką jauni žmonės veikia internete, kokia informacija juos pasiekia?

Mažai tikėtina, kad nuo interneto priklausantys ar tiesiog jį vartojantys jaunuoliai su bendraamžiais ar suaugusiaisiais aptaria elektroninėje erdvėje rastus pasiūlymus ir pagundas ar kaip medijas galime pasitelkti geresniam vieni kitų supratimui, pozicijų išreiškimui, aktyviam įsitraukimui į demokratinį visuomenės gyvenimą. Į socialinį tinklą ar kitas internete lengvai prieinamas platformas įsitraukusius jaunus žmones dažniausiai pribloškia milžiniška faktų ir jų interpretacijų gausa. Neretai tokie vartotojai susivilioja patraukliu ar neįprastu dizainu, nesigilindami į paslėptą mintį, atsiranda priklausomybė, o tam suvaldyti reikalingi gebėjimai, todėl būtinas jaunų žmonių įgalinimas gebėti vertinti informaciją bei ugdyti jų kritinį mąstymą ir požiūrį į medijose skleidžiamą informaciją. Jaunus žmones būtina išmokyti kritiškai vertinti informaciją ir suvokti galimus savo veiksmų padarinius, o tam būtina pagalba.

Kyla klausimas, kas tą pagalbą jauniems žmonėms turėtų suteikti? Draugai? Tėvai? Mokytojai? O gal patys turi patirti ir taip mokintis iš savo klaidų? O gal reikia uždrausti jaunimui naudotis internetu/socialiniais tinklais arba labai griežtai tai kontroliuoti?

grėsmėms išvengti būtinas jaunimo kompetencijų ugdymas“

Mokymasis iš patirties jau seniai yra vertinamas ir aktyviai naudojamas tiek formalaus, tiek neformalaus ugdymo kontekste, tačiau būtina sekti metodiką, kai būtina ne tik patirtis, bet ir aptarimas bei išvados. Kitu atveju, palikus jaunimą patiems susigaudyti interneto ir informacijos platybėse, galime sulaukti baisių pasekmių, kurios sektų po įvairių grėsmių, kurios sutinkamos internete. Patyčios, finansinės apgaulės, įsitraukimas į azartinius žaidimus, vienašališkos informacijos priėmimas ir vadovavimasis ja, įsitraukimas į nusikalstamas grupuotes ar net terorizmą. Andrius Bečys (Kultūros centro “In Actio” patarėjas ir ekspertas) 2017 m. gegužės 2d. Ugdymo plėtotės centre vykusiame seminare “Mokinių gebėjimas vertinti informaciją ir kritinio mąstymo ugdymas” teigė, kad “galimoms grėsmėms išvengti būtinas jaunimo kompetencijų ugdymas. Būtina ugdyti gebėjimą vertinti medijose ir socialiniuose tinkluose pateikiamą informaciją,o į šį ugdymą turi įsitraukti visi vaikų ir jaunimo ugdytojai”.

ugdyti kritinį mąstymą reikia nuo mažų dienų“

Doc. dr. Sigita Burvytė (Lietuvos edukologijos universiteto dėstytoja) savo pranešimu akcentavo, kad “ugdyti kritinį mąstymą reikia nuo mažų dienų ir tai turi daryti visų pirma tėvai”. Ji tegia, kad kritinis mąstymas turi būti udgomas ir tai ilgas procesas, todėl šią kompetenciją reikia ugdyti nuo vaikystės, nes visų žmogaus kompetencijų pagrindas susiformuoja dar ikimokyklinio amžiaus vaikams, o vėliau jis turi būti tobulinamas, gilinamas ir atnaujinamas. Žinoma, svarbi čia ir darželio auklėtojų, mokytojų ir kitų vaikų ir jaunimo ugdytojų, todėl universitetai, kurie ruošia pedagogus, šią temą būtinai turi įtraukti į studijų programas.

Giedrė Tumosaitė (Ugdymo plėtotės centro, mokyklų veiklos tobulinimo skyriaus metodininkė) taip pat pritarė seminaro pranešėjams ir pristatė programas, kurios jau vykdomos. Nuo 2014 m. vykdomos tobulinimo programos mokytojams apie medijų raštingumą ir kritinio mąstymo ugdymą ir toliau vykdomos, “nes poreikis ir rezultatai tik patvirtina, kad tokios programos yra būtinos mokytojams”, teigė G. Tumosaitė. Visa programų metu sukaupta medžiaga ir rezultatai yra viešai skelbiami internetinėje svetainėje https://sodas.ugdome.lt/.

Didžiausia tėvų, o kartais ir mokytojų klaida – DRAUDIMAS“

Aidis Dalikas (Facebook reklamos ir analizės specialistas) savo pranešime išskyrė socialinių tinklų svarbą jaunimo gyvenime ir teigia, kad “pati silpniausia ir labiausiai pažeidžiama socialinių tinklų, tokių kaip Facebook, vartotojų grupė – paaugliai, dažniausiai privalantys jiems kylančias problemas spręsti patys. Mokytojai ir tėvai arba nesupranta, arba, dar blogiau – nesupranta ir nenori gilintis į modernios jaunimo komunikacijos kanalų subtilybes, o kilus problemoms bando viską išspręsti draudimais. Tai dažnai gali privesti iki tragiškų pasekmių”.Didžiausia tėvų, o kartais ir mokytojų klaida – DRAUDIMAS. Jaunimas visada ras būdų, kaip prieiti prie interneto ir pasiskolinę telefoną ar kitą įrangą, galės naršyti internete, o tuomet jie ne tik gali pakliūti į įvairių grėsmių pinkles, bet ir, pakliuvę į jas, bijos kreiptis pagalbos į artimiausius jiems žmonės, nes jis jau nusižengė “DRAUDIMO” naudotis internetu ar socialiniais tinklais taisyklei. A. Dalikas rekomenduoja tiek tėvams, tiek mokytojams pažinti interneto ir socialinių tinklų galimybes, domėtis tuo, kuo jaunimas domisi ir ką jie ten veikia. Tačiau nereikėtų tai daryti siekiant pilnos kontrolės ir sekimo, reikia pasitikėti vaikais ir jaunimu, bet būtina juos informuoti apie apsisaugojimo priemones ir kartu aptarti informaciją, kurią galima rasti internete, kartu diskutuoti ir ugdyti kritinį mąstymą.

Europinės institucijos, tokios kaip Europos Taryba, taip pat kelia šiuos probleminius klausimus ir bendrai Europos lygiu ieško tinkamiausių sprendimų. Europos Taryba be įvairių vykdomų programų yra išleidusi keletą metodinių leidinių, kurie yra skirti mokytojams kaip pagalbinės priemonės kritinio mąstymui ugdymui, vienas iš tokių leidinių yra “Kaip vystyti mokinių gebėjimą vertinti medijose ir socialiniuose tinkluose pateikiamą informaciją?” (vertimas į lietuvių k.) – tai pagalbinė priemonė mokytojams darbui su jaunais žmonėmis ugdant jų gebėjimus priimti ir vertinti medijose skelbiamą informaciją bei lavinant kritinį mąstymą. Šis išverstas leidinys bus talpinamas ir visiems mokytojams ir ugdytojams nemokamai prieinamas internetinėje svetainėje www.kompasas.eu.

Kritinis mąstymas ir gebėjimas vertinti informaciją šiuolaikiniam jaunimui yra būtinos kompetencijos, kurias reikia ugdyti ir nuolat tobulinti. Į vaikų ir jaunimo ugdymo procesą privalo įsitraukti ne tik visi ugdytojai (auklėtojai, tėvai, būrelių vadovai), bet ir tėvai, globėjai ir net seneliai. Kalbant apie naująsias technologijas ir jų prieinamumą, ugdant jaunus žmones, būtina pamiršti draudimus ir kontrolę. Ne DRAUSTI ir BAUSTI, o pažinti, supranti, palydėti, patarti, kartu diskutuoti ir pasidaryti išvadas.

Facebooktwittergoogle_pluslinkedinmail