Rugsėjo 28 d. Tarptautinė prieigos prie informacijos diena
Istorija, raida ir įtvirtinimas.
Pasaulyje viena pirmųjų laisvę spaudai ir informacijai 1766 m. paskelbė Švedija. Tais metais Švedijos Riksdag‘as (parlamentas) įstatymu uždraudė cenzūruoti bet kokią spausdintą literatūrą, netgi atvežtą iš užsienio, bet išskyrė akademinę ir teologinę temas. Taip pat reikšminga, kad šiuo įstatymu buvo užtvirtinta ir galimybė susipažinti su valdžios institucijų dokumentais. Teisingumo dėlei reikia atkreipti dėmesį, kad buvo paliktos bausmės rašant prieš karalių ar valstybę, o viešąją cenzūrą perkėlė ant leidyklų.
Trumpai tariant jau XVIII amžiuje Švedijos įstatymų leidėjai suprato, kad nuslėpta viešoji informacija gali paskatinti valdininkų korupciją.
Ši idėja plėtojosi ir 1948 m. kai tarptautinė laisva prieiga prie informacijos buvo įtvirtinta žmogaus teisių deklaracijoje. Žmogau teisių deklaracijos 19 straipsnis skelbia „Kiekvienas turi teisę laisvai laikytis savo įsitikinimų ir juos reikšti; ši teisė apima laisvę nekliudomam turėti savo nuomonę ir ieškoti informacijos bei idėjų, jas gauti ir skleisti visokiomis priemonėmis ir nepaisant valstybės sienų.“
Nors kalbama, kad žmogaus teisės yra visuotinos, visgi reikia pripažinti, kad link visuotinio jų pripažinimo dar ilgas kelias. Lietuva prie šios deklaracijos prisijungė pasitraukusi iš Tarybų Sąjungos bei užtvirtino pagrindiniame šalies dokumente Konstitucijoje.
Įstatymų bei konstitucijų pagalba šalys laisvą prieigą prie informacijos priiminėja tik palaipsniui. Jungtinių tautų pateikiamais duomenimis 1995m. tokių šalių buvo tik 19, 2006 m. m. – 66 šalys, o 2014 m. – 102 šalys.
2015 metais UNESCO paskelbė rugsėjo 28 dieną – tarptautine prieigos prie informacijos diena. Oficialiai JT generalinės asamblėjos ji buvo patvirtinta tik 2019 metais.
Supaprastinus tarptautinę prieigos prie informacijos dieną galime vadinti tarptautine teisės žinoti diena. Už būtinybę tokios datos atsiradimui pasisakė nevyriausybinės organizacijos bei žurnalistai. Įtakojo ir situacija nedemokratiškose šalyse. Buvo pastebėta, kad ypatingai Afrikos šalyse, kur prieiga prie informacijos buvo, o kai kur ir išlieka ribojama, klesti korupcija.
Skelbdami rugsėjo 28 d. tarptautinės prieigos prie informacijos dieną, JT taip pat užtvirtino ir tai, kad vieša informacija turi būti suteikiama vienodai neatsižvelgiant į lytį, išsilavinimą, kilmę ar religiją. Taip pat pažymėjo, kad yra ypatingai svarbu jog prie informacijos būtų galima prieiti greitai bei efektyviai. JT pabrėžia jog svarbiausia prisiminti, kad susipažinti su vieša informacija, yra mūsų visų teisė.
Kaip atsiliepia laisva prieiga prie informacijos valstybės raidai? Svarbiausia tai, kad ji leidžia formuotis laisvoms, ir skaidrioms visuomenėms. Taip pat tai skatina valdžios institucijas priimti kompetentingus sprendimus bei plėtoti demokratinius principus.
Praktikoje laisva prieiga prie informacijos tampa ypač svarbi krizių metu. Tai patvirtinti galime ir neseniai dar 2020 m. prabėgusiais įvykiais. “Black Lives Matter“, Baltarusijos prezidento rinkimai, visuotinis karantinas ir Covid-19, visus juos jungia bendras visuomenės kismas, skaidrios informacijos poreikis bei kova prieš dezinformaciją.
Švenčiant tarptautinę prieigos prie informacijos dieną svarbu prisiminti, kad informacija gali ne tik padėti, bet ir žaloti žmones, o ypatingai jaunimą. Be siekiant visuotinio prieigos prie informacijos, taip pat būtina ypatingą dėmesį skirti kritinio mąstymo ugdymui bei gebėjimams atsirinkti informaciją. Reikia pripažinti, kad šiais laikais informacija (vartojant sampratą plačiąją prasme) dažnai tampa ir ginklu griaunančiu žmonių gyvenimus. Nelaiku išviešinta informacija gali pakenkti tyrimams, o neteisingai interpretavus – paprasčiausiai tapti patyčiomis. Taigi, naudokimės teise į laisvą prieigą prie informacijos atsakingai.
Andrius Bečys
