Ką žinote apie Baltijos jūrą ir migruojančias žuvis?
Ar žinote kad:
Baltijos jūra atsinaujina tik kas 30 metų ir ji yra viena iš labiausiai užterštų jūrų pasaulyje.- Baltijos dugne palaidota 40 000 tonų cheminio ginklo.
- 10 km atstumu nuo Baltijos jūros gyvena 15 mln. žmonių.
- Lašišos prisitaikę gyventi ir sūriame, ir gėlame vandenyje.
- Lašiša yra vandens švarumo indikatorius ir ekosistemos formuotoja.
- Lašišos grįžta neršti į gimtąsias upes 99 proc. tikslumu ir nuplaukia 4 000 km.
Įgyvendinant projektą “Apsaugokime Baltijos jūrą“ buvo organizuojamas pamokų ir paskaitų ciklas m
oksleiviams ir vietos bendruomenėms apie svarbą mažinti Baltijos jūros taršą ir išsaugoti migruojančias lašišas. Pagrindiniai Baltijos jūros taršos šaltiniai yra žemės ūkis, nuotekos ir žmogaus veikla. Svarbu supažindinti visuomenę su pagrindinėmis aplinkosaugos problemomis, ugdyti ekologinę savimonę ir šviesti apie gamtą tausojantį gyvenimo būdą. Lašiša – viena įspūdingiausių migruojančių žuvų, vis dažniau plaukioja Lietuvos upėse. 
Prieš 20 metų lašišos Lietuvoje buvo beveik išnykusios. Dėka lašišų atkūrimo programų ir visuomeninių organizacijų, žuvys kiekvieną rudenį grįžta neršti į upių aukštupius. Lašišų nerštas – ypatingas procesas. Kadangi lašišos neršia negiliame žvirgždėtame vandenyje iš
akmenėlių suneštuose lizduose, neršto akimirkas galime stebėti, kai vandens temperatūra nukrenta iki 6-8 °C. Lašišų kelionė į gimtąsias neršto vietas yra ilga ir kupina pavojų. Kelią lašišoms pastoja užtvankos, upių tarša ir brakonieriai, tykantys lengvo grobio. Svarbu informuoti visuomenę, kad draudžiama neršto metu žvejoti lašišas. Labai svarbu, kad lašišos be kliūčių galėtų sugrįžti į jūrą ir vėl atplauktų neršti po kelerių metų taip gausindamos savo populiaciją.
Pamokos mokyklose buvo organizuojamos su Lietuvos biologijos mokytojų asociacija. Paskaitas skaitė aplinkosaugos ekspertai ir gamtos inspektoriai. Pamokų ir paskaitų ciklas sulaukė didelio biologijos mokytojų susidomėjimo, kurie reiškė susirūpinimą, kad mokyklose trūksta ekologinio sąmoningumo ugdymo, supažindinimo, kad reikia tausoti gamtinius išteklius, pažinti ir saugoti biologinę įvairovę.
